O gal laisvieji metai arba kitaip “Gap Year” man tinka?

Mes klausomės kitų nuomonių, renkamės iš skirtingų mokymosi dalykų pagal tai, ką renkasi mūsų draugai arba ką siūlo tėvai, mokytojai. Lygiai taip pat ir po mokyklos turime pasirinkti ką norime studijuoti. Pasirinkti, ką norėtume dirbti visą arba didžiąją likusią savo gyvenimo dalį. Ir net jeigu po to viduryje studijų ateina mintis, kad galbūt man tai nepatinka ir kodėl aš tai darau, retas yra aplinkos padrąsinamas taip imti ir nutraukti ką pradėjo. Ką tu darysi nutraukęs tas studijas? Tingėsi naujas pradėti, važiuosi dirbti į fabriką užsienyje, nejuokauk…

Lygiai tą patį klausimą išgirdau ir baigęs gamtos mokslų studijų magistrantūrą! Tik šįsyk jau iš savo darbdavio, kai nusprendžiau, kad šis darbas ne man ir pirmą kartą pasipriešinau tam pačiam ciklui. “Ieškoti savęs galėjai mokykloje, o dabar jau tau 26 metai, turėtum susiimti,” sakė jis. Tai kaip čia dabar išeina? Kada žmogus gali pradedi “ieškoti savęs” (taip taip, teisingas atsakymas pensijoje 🙂)? Iš tikrųjų, tai bet kada! Ir nors bet kuriame atvejyje bus tam prieštaraujančiųjų, pasiimti savęs paieškos laisvuosius metus po mokyklos yra, mano nuomone, viena iš patogiausių akimirkų pradėti arba tęsti šią kelionę.

Viena iš svarbesnių laisvųjų metų patirčių, kurią norėčiau pasidalinti, yra akiračio praplėtimas. Vidurinė, aukštoji, profesinė mokykla ir netgi dažnu atveju - karjera, mums neparodys kaip iš tikrųjų veikia žmonių pasaulis. Kaip galėčiau užsidirbti iš veiklų kurios mane “veža”, kuo skiriasi darbo ir gyvenimo požiūris tarp skirtingų kultūrų, kaip atrasti tą tikrąją meilę bei kitokie klausimai yra retai atsakomi šiose įstaigose. Ir tai normalu! Mokyklos bei darbai daugeliu atveju kol kas yra orientuoti į visuomenės augimą ir išsilavinimą. Palyginus kaip tai atrodė prieš šimtmetį, mes drąsiai galime teigti, kad jau gyvename aukso amžiuje pagal mums suteikiamas galimybes. Tereikia jas pastebėti, ištiesti ranką ir jų siekti, o tai įmanoma labiau pažinus save ir plečiant akiratį apie pasaulį!

O kaip gi veikia tas akiračio praplėtimas? Pažvelkime į praplėtimą kaip į fizinį reiškinį. Tai yra kažkas, kas išsitempia, padidėja, paauga ir to rezultate užima daugiau erdvės nei prieš tai. Galime tai lengvai sujungti su Rytų filosofija. Pažiūrėkite į paveiksliuką žemiau. Siekiant praplėsti savo akiratį, turime padidinti skrituliuką “Tai, ką žinau”. Norint tai pasiekti yra paprasta - judame su savo burbuliuku “Aš” link “Tai, ko nežinau” ir iš paskos tempiame “Tai, ką žinau”! Skrituliukas, kuris apibūdina tai ką mes žinome, didėja ir taip plečia mūsų akiratį. Kaip tai atrodo realybėje? Išsirenkame veiklą, kuri mus traukia ir ieškome būdų kaip sužinoti apie ją ko dar nežinome. Veikla gali būti be galo įvairi ir abstrakti. Pažinti veiklą ir kaip ji atrodo plačiame pasaulyje galime dirbdami, savanoriaudami bei mokydamiesi iš kitų. Pavyzdžiui, pažinti renginių vedėjo, organizatoriaus ir netgi psichologo, menininko profesijas galime savanoriaudami tokiose vietose kaip jaunimo centrai, kurie kuria renginius įvairaus plauko žmonėms, kurie mielai pasidalins savo gyvenimo patirtimi.

Ar beskaitant šias mintis pajutote jausmą, jog galbūt norėčiau pamėginti surizikuoti ir pažinti save skirtingose vietose nei man sako, kad turėčiau? Jeigu pajutote smalsumą, nuoširdžiai rekomenduoju nebijoti šių minčių ir pasvarstyti apie laisvuosius metus daugiau. Gal iš tikrųjų man to reikia? Gal atrasiu kažką, ką tikrai norėčiau veikti savo gyvenime? Kartais tam reikia labai nedaug… Dažnai iš karto po mokyklos priimamas sprendimas studijuoti niekur nepabėgs, o galimybė įsigilinti į savo poreikius gali būti būtent tai, ko tau reikia dabar.